Žaliasis ofisas

Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje įgyvendina įvairias tvarumo iniciatyvas, kuriomis siekia sumažinti savo veiklos poveikį aplinkai. Esame įsipareigoję ambicingai Šiaurės ministrų tarybos vizijai, kuria siekiama, kad iki 2030 m. Šiaurės šalių regionas taptų tvariausiu ir įtraukiausiu pasaulyje. Mūsų pastangos apima ne tik išorės projektus, bet ir sprendimus mūsų kasdieniame darbe.

Kasmet atliekamas biuro taršos vertinimas parodė, kad 2023 m. dėl mūsų biuro veiklos į aplinką pateko 88 tonos CO2: kelionės ir transportas sudarė didžiausią dalį – 41,3 tonas CO2 emisijos, o biuro operacijos – 39,8 tonas CO2 emisijos.

Siekiame sumažinti emisijas įvairiomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, sumaniau pasirenkame kelionių maršrutus ir priemones, renginių metu svečius vaišiname veganišku maistu, taip pat prisidedame prie klimato kaitos mažinimo remdami pelkių ir miškų atkūrimo projektus, kurie jau padėjo sumažinti CO2 emisiją 615 tonomis – t. y., dvigubai daugiau nei mūsų biuro veikos išskirtos emisijos 2019–2022 m. laikotarpiu.

Mūsų kelias į tvarumą

Biuro įsipareigojimas siekti tvarumo ir su tuo susijusios veiklos prasidėjo 2010 m., kai parengėme pirmąjį žaliąjį veiksmų planą, kurio nuosekliai laikėmės nuolat jį papildydami. Naujausia šio dokumento versija buvo įkvėpta Šiaurės ministrų tarybos klimato veiksmų plano, kuris numato gaires, padėsiančias prisitaikyti ir įtraukti naujas strategijas, technologijas bei geriausias praktikas ateityje.

Mūsų bendruomenės ir suinteresuotųjų šalių įtraukimas:

  • Darbuotojų dalyvavimas. Mūsų komanda dalyvauja edukacinėse veiklose ir naudojasi galimybėmis tiesiogiai įsitraukti prisidedant prie tvarumo veiklų.
  • Holistiniai projektai. Užtikriname, kad aplinkos apsaugos klausimai būtų įtraukti į visus bendradarbiavimo projektus, skatinant visapusišką požiūrį į tvarumą, kuris taip pat apimtų lyčių lygybę, jaunimo dalyvavimą ir kitus aspektus.
  • Bendradarbiavimas su vietiniais ekspertais. Bendradarbiaudami su vietos organizacijomis ne tik prisidedame prie bendruomenės kūrimo, bet ir pasisemiame vertingų įžvalgų. Pavyzdžiui, dirbdami su „Planet positive“, siekiame tvarumo ataskaitų tikslumo ir tobuliname savo naudojamas priemones, o dirbdami su tokiomis organizacijomis, kaip „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ ar „Hold.Earth“, kurios rūpinasi durpynų atkūrimu ir miškų atsodinimu, prisidedame prie klimato kaitos švelninimo.

Mūsų iniciatyvos trumpai:

  • Tvarios kelionės. Naudojame hibridinį biuro automobilį, skatiname dalijimąsi automobiliais, sąmoningai renkamės skrydžius ir naudojamės viešuoju transportu, be to, pirmenybę teikiame ekologiškiems apgyvendinimo pasirinkimams, pavyzdžiui, arti esančioms renginių vietoms ir ekologijos ženklu pažymėtiems viešbučiams.
  • Patalpų tvarumas. Modernizavome LED apšvietimą ir renkamės tik energiją taupančius prietaisus, efektyviau valdome šildymą ir energijos vartojimą.
  • Tvari mityba. Renginių metu siūlome tik veganišką maistą, vengiame maisto švaistymo ir siekiame užtikrinti, kad visos neišvengiamos atliekos būtų tvarkomos atsakingai.
  • Atliekų tvarkymas. Atsisakome popierinių dokumentų, rūšiuojame, įskaitant atskirą maisto atliekų rūšiavimą.
  • Žalieji pirkimai. Pirmenybę teikiame tvariems biuro, valymo ir renginių reikmenims, todėl atsižvelgiame į produktų ženklinimą, prioritetą suteikdami pažymėtiems „Nordic Swan“ ženklu.
  • Praktikantų savanorystės diena. Prieš baigdami praktiką, praktikantai organizuoja savanoriavimo dieną, savarankiškai pasirinkdami organizacijas ir veiklas, kurios jiems atrodo svarbios. Į šią savanorystę įsitraukia visi biuro kolegos.
  • Dalyvavimas ir informuotumas. Dalyvaudami įvairiose edukacinėse veiklose ir susitikimuose apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimo metodikas, biure kuriame tvarumo kultūrą, taip tiesiogiai įsitraukdami į aplinkosaugą,

Indėlis į CO2 pėdsako mažinimą ir biologinės įvairovės atkūrimą

Siekdami nedelsiant imtis klimato kaitos mažinimo, aktyviai dalyvaujame pelkių ir miškų atkūrimo projektuose. Bendradarbiaudami su „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondu“ bei miškus sodinančiais ir puoselėjančiais „Hold.Earth“ ne tik planuojame išvengti daugiau nei 790 tonų CO2 emisijos, bet ir prisidėsime prie biologinės įvairovės gerinimo bei ekosistemų atstatymo.

  • Tartoko pelkės iniciatyva. Bendradarbiaudami su vietos bendruomene ir Nemuno kilpų regioniniu parku, išsaugojome pelkės hidrologiją ir buveines, taip atkurdami 3.8 hektarų Tartoko pelkės. Svarbu tai, kad,  išsaugant gyvybiškai svarbią ekosistemą, iki 2050 m. bus išvengta 383,2 tonų CO2 emisijos.
  • Šilėnų pelkės atkūrimas. Orchidėjų rojumi vadinama Šilėnų pelkė yra biologinės įvairovės židinys, kuriame auga septynios retos Lietuvos augalų rūšys, todėl, įgyvendindami įvairias iniciatyvas, prisidėjome prie papildomo hektaro pelkės atkūrimo, taip užkirsdami kelią 129 tonų CO2 emisijos susidarymui ir sustiprindami šią unikalią ekosistemą.
  • Paąžuolynės pelkės atkūrimas. Dėl XX a. viduryje centrinėje Lietuvos dalyje esančioje Paąžuolynės pelkėje prasidėjusio plataus masto sausinimo ir durpių gavybos ėmė nykti šioje vietovėje esančios gamtinės vertybės, todėl prisidedame prie pelkės atkūrimo, siekdami išvengti 87 tonų CO2 emisijos išmetimo į aplinką.
  • Miško sodinimas. Kartu su „Hold.Earth“ 2024 m. rudenį planuojame sodinti medžius, kurie laikui bėgant padės išvengti papildomų 87 tonų CO2 emisijos ir sukurs naują miško plotą. Vieno iš mūsų organizuojamų renginių – Šiaurės ir Baltijos šalių jaunimo susitikimo metu, taip pat bendradarbiavome su „Hold.Earth“, pasodindami 1000 medelių ir taip sumažindami neigiamą šio renginio poveikį gamtai.

Ateities perspektyvos

Šios iniciatyvos yra tik dalis mūsų platesnio įsipareigojimo siekti tvarios ateities, daugiau apie mūsų iniciatyvas ir planus galite sužinoti Klimato ir aplinkos veiksmų plane.

NAUJIENLAIŠKIS

NAUJIENLAIŠKIS

Gaukite naujienas pirmieji

Success!

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!