Dirbtinis intelektas (DI), telemonitoringas, robotika, genomika ir personalizuota medicina – tai tik kelios sparčiai besivystančių technologijų, kurios žada revoliuciją visoje sveikatos sistemoje.

Proveržį paskatino pandemija

Pandemijos metu prasidėjęs gyvybės mokslų ir sveikatos technologijų sektoriaus renesansas mūsų šalyje vis dar tęsiasi, teigia Dominykas Milašius, „Baltic Sandbox Ventures“ investicinis partneris ir „Delta biosciences“ bendraįkūrėjas. Ženklų vaidmenį sveikatos technologijų sektoriuje atlieka dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis (angl. machine learning) ir duomenų grandinės (angl. blockchain).

Lietuvos inovatoriai, pasak D.Milašiaus, šiuo metu kuria sprendimus, pritaikytus visam sveikatos sistemų spektrui: nuo skaitmeninės sveikatos technologijų, skirtų pacientams (B2C), gydytojams ir sveikatos sistemai (B2B) iki inovacijų gyvybės moksluose ir medicininėse technologijose (angl. medtech).

„Dirbtinio intelekto ir mašinų mokymosi technologijos Lietuvoje yra aktyviai pritaikomos sveikatos srityje – ir tai nėra nauja tendencija. „Biomatter“ su DI pagalba kuria naujus baltymus „Spike Technologies“ padeda sveikatos technologijų kūrėjams integruoti generatyvinio DI (angl. generative artificial intelligence, GenAI) sprendimus. Šios technologijos tikslas yra generuoti originalius, naujus duomenis, panašius į tuos, kuriais DI buvo mokomas. Lietuvių startuoliai „Oxipit“ ir „Ligence“ užima dirbtiniu intelektu paremtos diagnostikos rinkas“, – vardija D.Milašius.

Jis sako pastebintis ir atvirkštinį protų nutekėjimą – tautiečiai renkasi sugrįžti į Lietuvą ir čia toliau siekti karjeros aukštumų sveikatos technologijų sektoriuje. Ekosistemoje, pasak jo, didėja alkis inovacijoms – vis daugiau mokslininkų ir inžinierių renkasi mokslinės antreprenerystės kelią. Kitaip tariant, imasi iniciatyvos, prisiima riziką ir siekia įgyvendinti savo idėjas bei paversti jas sėkmingu verslu.

„Dabar progresas šiek tiek lėtesnis, tačiau sektorius itin greitai bręsta. Būtent dėl to „Baltic Sandbox Ventures“ ir dedikavo trečią savo akseleratoriaus kohortą sveikatos technologijoms ir gyvybės mokslų sprendimams. Mūsų akseleruojamos įmonės dar ankstyvoje stadijoje, tačiau tvirtai žengia į rinką.

Tarp jų – funkcinės genomikos, vaistų vystymo, genų redagavimo, imunoterapijos, naujos kartos medicininių priemonių, bei DI diagnostikos sprendimai. Toks platus inovacijų spektras indikuoja, kad Lietuvos svoris šiuose sektoriuose ir toliau auga“, – sako D.Milašius.

Tarp sulaukusių pasaulinio dėmesio – ir lietuvių startuoliai

Progresyvūs sprendimai sparčiai integruojami į sveikatos priežiūros aplinką. Inovacijų skatinimu taip pat ir sveikatos sektoriuje rūpinasi ir Šiaurės ministrų tarybos organizacija „Nordic Innovation“. Štai Danijoje, pasak „Nordic Innovation“ vyriausiojo patarėjo ir programos vadovo Rasmus Malmborg, dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas tiek bandymuose, tiek teikiant įprastas sveikatos priežiūros paslaugas.

„Inovacijų sparta šioje šalyje skrieja raketos greičiu. Krūties vėžio patikrai Kopenhagoje pasitelkiami DI metodai, kurie gali trečdaliu sumažinti gydytojų darbo krūvį “, – sako R.Malmborg.

Tarp kitų pavyzdžių jis mini Islandijos startuolį „Kerecis“, kuris įrodė, kad biotechnologijos gali derėti su tvarumo principais ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, o švedų „Paindrainer“ bendradarbiauja su įvairiomis sveikatos priežiūros įstaigomis pasaulyje, siekiant valdyti lėtinį skausmą.

Koja kojon su technologijomis žengia ir Lietuva. Inovacijos šioje srityje, ypač privačiame sektoriuje, vystosi labai greitai, pastebi D.Milašius, Nors išskirti keletą Lietuvos startuolių, pasak jo, būtų sudėtinga, tarp sulaukusių tarptautinio dėmesio yra „Oxipit“, „Effectus“, „Ligence“, „Softneta“.

„Auginame naują gyvybės mokslų ir sveikatos technologijų startuolių kartą, kurių žinomumas pasaulyje vis didėja. Pavyzdžiui, lietuvių startuolis „Atrandi Biosciences“ revoliucionavo mikrofluidikos įrangos ir pavienių ląstelių tyrimų rinką. „Sentante“ pilnai robotizavo kai kurias kraujagyslių chirurgines procedūras.

„Caszyme“ komercializuoja CRISPR genų žirklėmis paremtus produktus. CRISPR genų žirklės yra pažangi biotechnologijos priemonė, leidžianti mokslininkams labai tiksliai redaguoti visų gyvų organizmų genetiką. Paprastai tariant, tai lyg molekulinės žirklės, kurios gali iškirpti arba pakeisti specifines DNR dalis“, – lietuvių pasiekimais dalijasi D.Milašius.

Tarptautinis bendradarbiavimas – kritiškai svarbus

Sveikatos investicijų plėtrai, pasak D.Milašiaus, yra kritiškai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas ir investicijos – startuoliai neišgyventų kurdami sprendimus tik Lietuvos rinkai. Todėl jie nuo pat pradžios yra skatinami kurti pasauliui.

Lietuvos startuoliai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose sveikatos technologijų ir gyvybės mokslų projektuose. Lietuvos biotechnologijų startuolis „Genomika“ kuria DNR panaudojimo duomenų saugojimui sprendimą „EIC Pathfinder“ programoje. „Ligence“ ir „Sentate“ dalyvauja „EIC Accelerator“, „Genie Biotech“ dirba su prestižiniu mokslo centru Didžiojoje Britanijoje, „BrachyDose“ vykdo klinikinius tyrimus su prestižiniu universitetu Vokietijoje, „Delta biosciences“ dalyvavo tarptautiniame „COVID Moonshot“ konsorciume.

„Vystome ryšius su pagrindiniais gyvybės mokslų, sveikatos technologijų ir „DeepTech“ fondais Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Izraelyje ir kitur. Šitaip mūsų startuoliai gali turėti lengvesnę prieigą prie strateginių „Seed“ ir „Series A“ stadijos investuotojų, kai bus pasiruošę plėstis. Šiose ekosistemose leidžiame daug laiko bendraudami ir su didžiaisiais industrijos atstovais, derimės dėl pilotinių projektų“, –  apie indėlį į tarptautinę rinką pasakoja D.Milašius.

R.Malmborg pastebi, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus ir siekiant išvengti jau sukurtų sprendimų dubliavimo kitose šalyse, taip pat užtikrinant, kad sveikatos sektorius naudojasi geriausiomis įvairių šalių idėjomis.

Tarptautinį bendradarbiavimą skatina ir Šiaurės šalių sveikatos programėlių apdovanojimai. Tai yra kasmetinis renginys, skirtas pagerbti ir pripažinti inovatyvias mobiliąsias programėles, kurios prisideda prie sveikatos ir gerovės gerinimo Šiaurės šalyse. Šie apdovanojimai siekia išryškinti geriausius sprendimus sveikatos technologijų srityje, skatina kūrybiškumą, technologinę pažangą ir socialinį poveikį.

R.Malmborg pasakoja, kad po pirmosios atrankos 15 įmonių dabar yra vertinamos ekspertų komisijos. Trys geriausios įmonės gaus nemokamą vertinimą pagal Šiaurės skaitmeninės sveikatos ir vertinimo kriterijus („NordDEC“) ir pateks į Šiaurės skaitmeninės sveikatos platformą. Apdovanojimų ceremonija ir laimėtojo paskelbimas vyks Islandijoje tarptautinio renginio „Arctic Circle“ metu, 2024 metų spalio 16 dieną.

Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje aktyviai stiprina bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Šiaurės šalių sveikatos technologijų srityje. Pavyzdžiui, Login 2024 konferencijoje biuras surengė diskusiją „Tech Meets Health: Unlocking Breakthroughs & Overcoming Barriers“, kurioje susitiko Lietuvos ir Šiaurės šalių ekspertai aptarti sektoriaus iššūkių ir galimybių. „Norime skatinti inovacijas ir stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Šiaurės šalių sveikatos technologijų srityje, Diskusijos kaip ši ne tik stiprina ryšius tarp regionų, bet ir skatina naujų bendrų projektų atsiradimą, kurie gali reikšmingai prisidėti prie sveikatos priežiūros inovacijų ateityje,“ – teigia Agnė Buraitytė, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkosaugos ir skaitmeninimo klausimais.

Be to, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje administruoja įvairias mainų ir rėmimo programas, kurios skatina mokslininkų ir inovatorių bendradarbiavimą. Tai apima mokslinius tyrimus, inovacijų politiką, informacines technologijas, socialinę ir sveikatos apsaugą. Tokios iniciatyvos padeda sukurti palankią ekosistemą sveikatos technologijų sektoriui ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą.

Regioninė pagalba ir iššūkiai

Nors tarptautinis bendradarbiavimas ir investicijos atveria duris į pasaulinę rinką, sveikatos technologijų startuolių augimą skatina ir regioninės iniciatyvos bei vyriausybių parama. R.Malmborg pasakoja, kad sveikatos duomenų naudojimas tyrimams ir inovacijoms jau yra reglamentuojamas Suomijoje, dideles lėšas „health tech“ įmonėms skiria Norvegija.

„Šiaurės šalių vyriausybės intensyviai stengiasi įtraukti sveikatos technologijas į viešąsias sveikatos sistemas, siekdamos išlaikyti aukštą paslaugų kokybę, daug dėmesio skiria DI  sprendimams ir telemedicinos ar nuotolinių sprendimų diegimui“, – sako R.Malmborg.

Lietuva, pasak D.Milašiaus, taip pat aktyviai remia sveikatos technologijų sektorių per įvairias iniciatyvas – finansavimą, mokesčių lengvatas ir inovacijų skatinimo programas.

Paklaustas apie iššūkius, vienu didžiausių D.Milašius įvardija finansavimą ir rizikos kapitalo prieinamumą. Taip pat reikalingas geresnis reguliacinis aplinkos supratimas ir skatinimas. Pasak jo, vis dar yra vietos augimui ir bendradarbiavimo stiprinimui tarp mokslininkų, verslininkų ir investuotojų.

Tolesnį sveikatos technologijų augimą ir inovacijas Lietuvoje smarkiai paskatintų struktūrinis sveikatos duomenų valdymas, paprastesnės sąlygos jais naudotis startuoliams. D.Milašius pastebi, kad praverstų ir naujos kartos viešojo finansavimo sprendimai, skirti mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), kurie skatintų tikslinį MTEP tęstinumą ir komercializavimą.

„Didesnis industrijos įsitraukimas į bendradarbiavimą su startuoliais, kontraktai ar investicijos taip pat priartintų mūsų inovatorius prie tikrų problemų sprendimo ir geresnės monetizacijos. Galiausiai, Lietuvai labai praverstų struktūruoti ryšiai ir su pagrindinėmis inovacijų ekosistemomis, pavyzdžiui, teminiai akseleratoriai ir darbo vietos mūsų įmonėms Silicio slėnyje, Bazelyje, Londone, Paryžiuje ir kitur“, – apie iššūkius kalba D.Milašius.

R.Malmborg sutinka, kad Šiaurės Europos šalys garsėja inovatyvumu – tai teigiamai veikia sveikatos technologijų vystymąsi. Tačiau dauguma sveikatos technologijų įmonių vis dar yra mažos, todėl svarbu skatinti jų augimą. Didėjantis tokių įmonių mastas gali sukurti daugiau darbo vietų ir padidinti valstybės mokestines pajamas.

Kita vertus, R.Malborg pastebi, kad Šiaurės ir Baltijos šalių rinkos yra santykinai smulkios, todėl investuotojams gali būti sudėtinga iš jų pasitraukti. Tai sukelia tam tikrą investuotojų atsargumą, net jeigu sveikatos produktai ir paslaugos rodo potencialą. Be to, dėl skirtingų sveikatos duomenų antrinio naudojimo reglamentų skirtingose šalyse šiuo metu sunku sujungti duomenis iš kelių šalių.

„Yra iššūkių, susijusių su integracija, nes daugelis naujų skaitmeninių sprendimų negali veikti vienoje platformoje ar „kalbėti tarpusavyje“. Didesnis dėmesys bus skiriamas vartotojo sąsajoms, nes reikia, kad nauji sprendimai būtų lengviau priimami. Tai reiškia, kad reikia daugiau vartotojams patogių sprendimų ir daugiau sveikatos priežiūros personalo mokymų. Reikia ir bendresnio sertifikavimo proceso, kad sveikatos programėlių pasirinkimas būtų lengvesnis, o suinteresuotos šalys galėtų jas kokybiškai kurti“, – sako R.Malmborg.

Ateities perspektyvos – daug žadančios

Nepaisant kai kurių iššūkių, sveikatos technologijų perspektyvos Šiaurės Europoje per ateinančius 5-10 metų žada daug ir apima įvairias sritis, kurios gali turėti didelį poveikį visuomenės sveikatai.

R.Malmborg tikisi matyti daugiau naujų sprendimų, kurie pritrauktų tarptautinių įmonių dėmesį. Tai, pasak jo, sustiprintų Šiaurės Europos šalių vaidmenį pasaulio žemėlapyje. Dar daug neišnaudotų galimybių turi dirbtinis intelektas, proveržiu gali tapti ir kvantinė kompiuterija. Tačiau tai, pastebi R.Malmborg, dar keleri metai į ateitį.

D.Milašius viliasi, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuvos skaitmeninių sveikatos sprendimų ir medicinos technologijų inovacijų ekosistema augs dar sparčiau. Taip pat tikėtina, kad daugiau Lietuvos įmonių taps svarbiais žaidėjais tarptautinėje rinkoje.

Kadangi Lietuvos sveikatos technologijų ir gyvybės mokslų sistema dar bręsta, labiausiai laukiama stiprių serijos A ir B finansavimo raundų, o vėliau – ir vienaragių. Einantys tokių kompanijų statymo procesu, antrepreneriai įgaus patirties, kuri bus labai naudinga visai šalies startuolių ekosistemai. D.Milašius tikisi, kad dabartiniai jų verslai pasiseks tarptautiniu mastu ir jie prisidės prie kito cikliško augimo kaip angelai investuotojai arba statys naujus startuolius su dar didesne tikimybe užkariauti pasaulines sveikatos inovacijų industrijas.

„Sveikatos technologijų plėtra suteikia galimybę holistiniam paciento stebėjimui per individualizuotų duomenų rinkimą ir analizę su DI. Šie duomenys įgalins ne tik diagnostiką ir sveikatos predikcijas, tačiau galimai papildys ir klinikinių tyrimų procesus naujoms terapijoms kurti – taip padedant žmonijai artėti link individualizuotos medicinos“, – lūkesčiais dalijasi D.Milašius.

Straipsnis parengtas ir publikuotas Delfi.lt