Kas lemia visuomenės atsparumą?

Rugsėjo 2–3 d. Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje bei Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos ambasadų Lietuvoje inicijuojamoje diskusijoje Šiaurės šalių patirtimi dalinsis Liisa Talonpoika, Suomijos užsienio reikalų ministerijos ambasadorė kovai su hibridinėmis grėsmėmis, ir Morgan Olofsson, Švedijos visuomenės ekstremalių situacijų agentūros komunikacijos vadovas. Tarp Lietuvos atstovų bus galima išvysti ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną, o diskusiją moderuos žurnalistė Rita Miliūtė.

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėjas NVO bendradarbiavimo ir Baltarusijos klausimais Mindaugas Damijonaitis sako, kad visuomenės atsparumą galima apibūdinti ir kaip gebėjimą prisitaikyti prie krizių ir netikėtų įvykių ir vis tiek pasiekti išsikeltus tikslus. Pasak jo, festivalyje bus ne tik kalbama apie atsparių visuomenių bruožus, bet ir aptariamas visuomenės atsparumo „architektūros“ stiprinimas  Lietuvoje. Pašnekovas teigia, kad šalies gynyba prasideda ne tik nuo turimų ginklų kiekio, o nuo tvirtos ir atsparios pilietinės visuomenės noro ginti savo valstybę. Be to, visuomenės atsparumas svarbus ne tik karo metu, bet ir tvarkantis su tokiais iššūkiais kaip pandemija ar klimato kaita. Pasiteiravus, kas gali paskatinti dar aktyvesnę civilinę gynybą, patarėjas,  įvardino  – kokybišką švietimą ir pasitikėjimo kultūros visuomenėje stiprinimą..

„Pirmoji gynybos linija pradedama formuoti dar mokyklos suoluose. Todėl visiems prieinamas kokybiškas švietimas, apimantis kritinio mąstymo bei pilietiškumo ugdymą, yra itin svarbus kuriant atsparią visuomenę. Ne ką mažiau svarbu ir socialinio dialogo, pasitikėjimo vienas kitu ir valstybe stiprinimas bei socialinės atskirties mažinimas“, – teigia M.Damijonaitis.

Pasitikėjimas – Šiaurės šalių auksas

Apie suomių pasirengimą apsiginti nuo išorės spaudimo rugsėjį Birštone papasakos Suomijos užsienio reikalų ministerijos ambasadorė kovai su hibridinėmis grėsmėmis Liisa Talonpoika. Ji taip pat sako, kad nors negalime pakeisti mūsų regiono geografinės padėties, iš anksto galime pasirūpinti savo gynyba. „Melagienoms ir išorės grėsmėms atsparią visuomenę kurti padeda ne tik kokybiškas švietimas, bet ir gerai funkcionuojanti ekonomika, pažangios kibernetinės technologijos bei skaidrios, stabilios ir patikimos institucijos“, – kalba L. Talonpoika.

Tuo tarpu Švedijos sėkmės istorija festivalyje „Būtent!“ pasidalins Švedijos visuomenės ekstremalių situacijų agentūros komunikacijos vadovas Morgan Olofsson. Pasak jo, esminis Lietuvos ir Šiaurės šalių skirtumas – šioms šalims būdingas aukštas socialinio pasitikėjimo lygis, didinantis visuomenės atsparumą išorės grėsmėms. „Puikus to pavyzdys – Švedijos politika kilus COVID-19 pandemijai. Vietoj griežtų suvaržymų ir baudų už nurodymų nepaisymą, valdžia pasitikėjo piliečiais ir tuo, jog jie patys laikysis rekomendacijų“, – teigia pašnekovas.

Jo teigimu, efektyviau su šaliai kylančiais saugumo iššūkiais tvarkytis padeda tinkamai pasirinkta strategija. „Pirmiausia savęs turėtume paklausti, kodėl norime įveikti krizę ir išlikti, ir tik tada nuspręsti, kaip tai padaryti. Švedijoje kalbame apie visuotinę gynybą, apimančią tiek karines pajėgas, tiek civilius. Žvelgdami į NATO galime pastebėti tą patį – vien stiprios kariuomenės gynybai gali neužtekti, todėl reikia ir pasirengusios priešintis visuomenės.

Norėdami užsitikrinti tokią paramą turime stiprinti ryžtą ginti ir save, ir savo šalį. Šis procesas išties sudėtingas. Jis neatsiejamas nuo pasitikėjimo savimi, institucijomis ir bendrai visa visuomene bei tikėjimo, jog ji yra pajėgi susidoroti su iškilusiomis krizėmis“, – dėsto šių dilemų sprendimo drauge ieškoti kviečiantis ekspertas.

Kelias geriausio sprendimo link

Diskusijoje „Kaip sukurti atsparią visuomenę? Lietuvos, Suomijos ir Švedijos įžvalgos“ apsilankę festivalio „Būtent!“ svečiai galės išgirsti ir daugiau istorijų apie tai, kaip Šiaurės šalims pavyko išugdyti tvirčiausią pasaulyje socialinį pasitikėjimą ir atsparumo kultūrą. Diskusijos dalyviai intriguoja, jog kvies svarstyti ir netikėtą klausimą: galbūt tam tikrų pamokų iš lietuvių gali pasimokyti ir Šiaurės šalys?

Pasak M. Damijonaičio, demokratinėje valstybėje diskusijos yra vienas iš svarbiausių būdų priimti geriausius sprendimus. „Visgi nepaisant brandos amžių pasiekusios nepriklausomybės, diskusijų kultūra Lietuvoje vis dar išgyvena paauglystės tarpsnį. Neretai pritrūksta suinteresuoto įsiklausymo ir pagarbos oponuojančiai pusei ar faktais pagrįstų argumentų.

Norint dalyvauti kokybiškoje diskusijoje, abi pusės turi būti atviros galimam pozicijos lankstumui ir norui rasti geriausią sprendimą. Neretai diskusijos viešojoje erdvėje perauga į ginčus, paremtus emocijomis, kai nepaisant objektyvių faktų, įsikibus laikomasi išankstinių nuostatų. Diskusijų festivalis „Būtent!“ kaip tik ir moko mus mažiau ginčytis ir daugiau diskutuoti, kas taip pat prisideda prie visuomenės atsparumo stiprinimo“, – įžvalgomis dalijasi Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėjas.

Daugiau apie šią ir kitas diskusijas išgirsk gyvai rugsėjo 2–3 d. Birštone!